Sparčiai besikeičiantis gyvenimas skatina mokytis, tobulėti, šviestis ir suaugusiuosius. Mokytis visą gyvenimą siūlomos įvairios galimybės, tačiau suaugusiems saviraiškos formų, skatinančių kūrybiškumą, beveik nėra. Todėl su džiaugsmu dalyvavome Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro kartu su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija organizuotame esė konkurse „Mano mokymosi istorija“. Jame sėkmingai dalyvavo ir mūsų mokinė, kuri buvo apdovanota padėkos raštu ir atminimo dovana.

Po metų mokinių darbai sugulė į knygą „Mano mokymosi istorija“. Spausdiname ištrauką iš mūsų mokinės Sigitos Budginaitės darbo:

[...] Kai vos vos perkėlė į aštuntą klasę, pradėjau mokytis dar blogiau, bėgau iš pamokų. Po to jau buvo gėda pažiūrėti klasės draugams, mokytojams į akis ir nebaigusi antrojo pusmečio mečiau mokslus. Dabar, kai pagalvoju, kvaila buvau.

Susipažinau su vaikinu, kuris buvo metais vyresnis už mane. Po metų draugystės gimė dukrytė. Augindama ją supratau, kad laikas eina, mano dukrytė auga, kada nors ji pradės lankyti mokyklą, o aš, mama, būsiu baigusi vos septynias klases. Baisu ir gėda pasidarė. Tuomet aš pravėriau Suaugusiųjų bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos duris. Dar lauke, prie mokyklos durų, pamačiau vežimėlį, kuriame miegojo vaikutis. Mama tuo tarpu bendravo su mokytojais, jai reikėjo mokytis. Aš supratau, kad aš irgi tokia pat mokinė – mama, kad mano vieta čia, šioje mokykloje. Lengva nebuvo, teko mokytis ir naktimis, kai dukrytė užmigdavo. Gerai, kad mane suprato, skatino dukros tėtis, sesuo, kuri mokosi toje pačioje mokykloje, tik aukštesnėje klasėje.

Esu labai laiminga galėdama mokytis. Galbūt ir nuvalkiotai skamba žodžiai, kad mokytis niekada nevėlu, bet jie yra teisingi. Gerai, kad yra tokių mokyklų. Čia dirba puikūs mokytojai, kurie suteikia ne tik žinių, bet gali patarti, suprasti, paguosti, kai būna sunku, pasidžiaugti, kai mums sekas.[...]

Mokinę prieš konkursą konsultavo andragogė Vida Mažeikienė. Ačiū jai.